TKF prieš Teisingumo departamentą
2020 m. spalio 14 d. kartu su QC Ronan Lavery, Malachy McGowan BL ir Enda McGarrity (advokato stažuotoju, PA Duffy & Co) dalyvavau Europos Teisingumo Teismo (ESTT) posėdyje byloje TKF prieš Šiaurės Airijos teisingumo departamentą. Byla buvo nagrinėjama kaip visapusiškai ginčytinas posėdis, kuriame TKF vardu pareiškimus pateikėme mes, Šiaurės Airijos teisingumo departamento atstovai, Europos Komisijos atstovai ir Lenkijos valstybės atstovai.
Byla buvo įtraukta į ESTT sąrašą po to, kai Šiaurės Airijos apeliacinis teismas pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse bylose, sprendimų pripažinimu ir vykdymu bei valstybių narių bendradarbiavimu išlaikymo prievolių srityje pagal Reglamentą (EB) Nr. 4/2009, visų pirma su 75 straipsnio taikymo sritimi laiko atžvilgiu ir galimybe registruoti ir vykdyti teismo sprendimus, priimtus iki kilmės valstybės (šiuo atveju Lenkijos) įstojimo į Europos Sąjungą. Teisėjų kolegijoje dirbo 6 teisėjai iš įvairių ES valstybių narių ir generalinis advokatas.
Sprendime nurodytos faktinės bylos aplinkybės: KF ir AKF, abu Lenkijos piliečiai, susituokė 1991 m. Lenkijoje. Jie turėjo du sūnus. 1999 m. balandžio 1 d. Lenkijos teismas priėmė AKF naudai sprendimą dėl išlaikymo iš TKF. Nuo 2002 m. gruodžio mėn. iki 2003 m. vasario mėn. tolesnės išlaikymo bylos buvo pradėtos nagrinėti Lenkijos teismuose. Dėl šių vėlesnių procesų 2003 m. vasario 14 d. buvo priimti sprendimai, kuriuos prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pavadino "atnaujintais sprendimais dėl išlaikymo"; šie sprendimai buvo to paties teismo 1999 m. balandžio 1 d. priimtų pirminių sprendimų "pakeitimai". TKF ir AKF išsiskyrė 2004 m. Po dvejų metų, 2006 m. rugpjūčio mėn., TKF atvyko į Šiaurės Airiją, kur gyvena iki šiol.
2013 m. spalio 24 d. ir 2014 m. rugpjūčio 15 d. sprendimais (toliau - sprendimai įregistruoti) Belfasto ir Niūtaunobėjaus apygardos (Petty Sessions District of Belfast and Newtownabbey, Jungtinė Karalystė) magistratų teismo tarnautojas įregistravo du Lenkijos teismo 2003 m. vasario 14 d. priimtus sprendimus dėl išlaikymo ir paskelbė juos vykdytinais. Sprendimai įregistruoti buvo priimti pagal Reglamento Nr. 4/2009 75 straipsnį. Juose taip pat skelbiama, kad taip įregistruoti sprendimai yra vykdytini pagal to paties reglamento IV skyriaus 2 skirsnį.
TKF apskundė sprendimus dėl registracijos Šiaurės Airijos Aukštajam teisingumo teismui, Queen's Bench Division (Jungtinė Karalystė), motyvuodama tuo, kad Lenkija nebuvo valstybė narė, kai buvo priimti minėti Lenkijos teismo sprendimai, todėl Reglamento Nr. 4/2009 4 skyriaus 2 skirsnis netaikomas. Jis taip pat teigė, kad Lenkijos teismo sprendimams netaikomi 23 ir 26 straipsniai ir kad bet kuriuo atveju šie sprendimai neatitinka Reglamento Nr. 4/2009 24 straipsnio, nes nėra jokių įrodymų, kad TKF žinojo apie nagrinėjamus teismo procesus, juose dalyvavo ar jai buvo atstovaujama.
Tačiau Šiaurės Airijos Aukštojo Teisingumo Teismo Karalienės suolo skyrius atmetė jo ieškinį, motyvuodamas tuo, kad Reglamente Nr. 4/2009 nėra jokios nuostatos, kuria būtų apribota jo taikymo sritis tik po Lenkijos įstojimo į ES Lenkijoje priimtiems teismo įsakymams dėl išlaikymo. Be to, jei Reglamento Nr. 4/2009 75 straipsnio 2 dalis nebūtų taikoma, nes Lenkija yra Hagos protokolo šalis, Reglamento Nr. 4/2009 VII skyrius pagal 75 straipsnio 3 dalį buvo taikomas nagrinėjamiems klausimams. Šiaurės Airijos Aukštojo Teisingumo Teismo Karalienės suolo skyrius (High Court of Justice in Northern Ireland, Queen's Bench Division) atitinkamai nusprendė, kad Lenkijos teismo sprendimai buvo tinkamai įregistruoti ir įvykdyti pagal šį skyrių. TFK apskundė šį sprendimą Šiaurės Airijos apeliaciniam teismui (toliau - apeliacinis teismas).
Atitinkamai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kilo klausimas dėl tinkamo Reglamento Nr. 4/2009 taikymo laiko atžvilgiu siekiant įregistruoti ir paskelbti vykdytinus sprendimus dėl išlaikymo, taip pat dėl 75 straipsnio 2 dalies taikymo Hagos protokolo šalyse priimtiems sprendimams. Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kilo abejonių dėl Reglamento Nr. 4/2009 taikymo sprendimams dėl išlaikymo, priimtiems Lenkijoje iki jos įstojimo į ES, ir dėl to, ar Belfasto ir Niutounabėjaus magistratų teismas (Magistrates' Court for Petty Sessions District of Belfast and Newtownabbey) turėjo jurisdikciją registruoti atitinkamus sprendimus pagal bet kurią Reglamento Nr. 4/2009 75 straipsnio dalį.
Apeliacinės instancijos teismui nebuvo aiški pozicija daugeliu teisinių klausimų, todėl ESTT iš esmės buvo prašoma patvirtinti teisinę poziciją dėl to, kokiomis aplinkybėmis (jei iš viso yra) nacionalinio teismo sprendimas dėl išlaikymo gali būti pripažintas pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje nuostatas? [1] Iš esmės toks klausimas buvo keliamas šiame Šiaurės Airijos apeliacinio teismo (Jungtinė Karalystė) prašyme priimti prejudicinį sprendimą.
Taigi šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su sprendimų išlaikymo prievolių bylose, priimtų Lenkijoje iki jos įstojimo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. ir iki Reglamento Nr. 4/2009 taikymo pradžios, t. y. 2011 m. birželio 18 d., pripažinimu ir vykdymu Jungtinėje Karalystėje.
Generalinis advokatas Gerardas Hoganas iš Airijos savo išvadą Teismui pateikė 2020 m. lapkričio 12 d. Generalinio advokato išvadoje konstatuota, kad ji yra palanki TKF, ir pritarta mūsų komandos jo vardu pateiktiems argumentams. Generalinis advokatas baigė teigdamas: "Siūlau Teisingumo Teismui į Šiaurės Airijos apeliacinio teismo (Jungtinė Karalystė) pateiktus klausimus atsakyti taip:
1. 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje, nustatyto Reglamento Nr. 4/2009 75 straipsnio 2 dalyje, nukrypti leidžianti nuostata dėl laikino taikymo turi būti aiškinama taip, kad ji taikoma tik tiems sprendimams, kuriuos priėmė teismas valstybėse, kurios tų sprendimų priėmimo metu jau buvo ES narės.
2. Remiantis Reglamento Nr. 4/2009 75 straipsniu ar bet kuria kita to reglamento nuostata, negalima siekti, kad būtų pripažintas ir vykdomas valstybės teismo sprendimas, priimtas iki jos įstojimo į Sąjungą pagal Reglamente Nr. 4/2009 nustatytas taisykles.
Generalinis advokatas taip pat nurodė, kad "deja, šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą gali būti paskutinė byla iš Šiaurės Airijos, kurią Teisingumo Teismas turi galimybę nagrinėti tiesiogiai".
Generalinio advokato išvada pateikiama visam teismui. Dabar byla bus įtraukta į teismo posėdžių sąrašą ir bus priimtas išsamus sprendimas dėl pateiktų teisinių klausimų. Tada ESTT sprendimas bus pateiktas Šiaurės Airijos apeliaciniam teismui ir byloje bus priimtas galutinis sprendimas. Laukiame datos abiejose bylose ir tikimės, kad galėsime pateikti tolesnę naujausią informaciją apie bylą, kurioje bus nustatytas ir precedentas šiuo klausimu visose ES valstybėse narėse.