Ekstradicija po "Brexit
Europos arešto orderiai (EAO)
Nuo 2004 m. ES valstybės narės, norėdamos patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba įkalinti kitoje valstybėje narėje esantį asmenį, gali pasinaudoti Europos arešto orderiu (EAO).
Prieš įvedant EAO beveik pusė ES valstybių narių (13 iš 28) atsisakė išduoti savo piliečius. EAO pamatinis sprendimas pakeitė senąją, lėtą, diplomatinę ekstradicijos formą paprastesne procedūra, kuri pašalino šią kliūtį tarp ES šalių. EAO sistema yra netobula, tačiau ji panaikino saugias prieglaudas.
Statistiniai duomenys rodo, kad sistema veikia sėkmingai: Prieš išrandant EAO per metus buvo išduodama mažiau nei 60 asmenų, tačiau įsigaliojus sistemai buvo pateikti 1 865 ekstradicijos prašymai, o 2018-19 m. jų skaičius išaugo iki 15 540.
Bendradarbiavimas baudžiamosios justicijos srityje paprastai yra vienas iš svarbiausių bet kurios vyriausybės prioritetų sąraše, o EAO sistema jau kurį laiką yra galingas teisėsaugos institucijų įrankis. Tačiau ES teigė, kad EAO yra glaudžiai susijęs su judėjimo laisve, o JK atmetė galimybę, kad judėjimo laisvė išliks ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, todėl EAO gali būti toliau taikomas.
EAO sistema nustojo galioti 2020 m. gruodžio 31 d., nors iki šios datos pradėti ekstradicijos prašymai bus toliau nagrinėjami.
Kas bus dabar?
Nors ekstradicija vis dar bus galima, tikėtina, kad tai bus daug ilgesnis ir sudėtingesnis procesas. Iki EAO įsigaliojimo ekstradicijos tvarka buvo numatyta 1957 m. Europos Tarybos konvencijoje dėl ekstradicijos (toliau - Konvencija). Jungtinė Karalystė ne tik turės priimti vidaus teisės aktus, bet ir priklausys nuo to, ar kitos šalys padarys atitinkamus pakeitimus, priklausomai nuo to, ar jos panaikino savo vidaus teisės aktus, kuriais po EAO įsigaliojimo buvo įgyvendinta Konvencija. Iki EAO įsigaliojimo ekstradicijos prašymų nagrinėjimas dažnai užtrukdavo metų metus, todėl nesunku įsivaizduoti, kad po 2020 m. gruodžio 31 d. vėl bus sugrįžta prie tokių terminų.
Tiek JK, tiek ES bus suinteresuotos sukurti naują supaprastintą procesą, kad būtų išvengta vėlavimo ir sudėtingumo, buvusio iki EĮT, ir abi šalys jau pasirašė politinę deklaraciją, kurioje įsipareigojo tai padaryti. Tam prieštarauja ES derybinė pozicija, kad JK negali naudotis tomis pačiomis teisėmis ir lengvatomis kaip valstybės narės. Todėl ES nukryptų nuo savo derybinės pozicijos, jeigu ji siektų susitarti su JK tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis naudojasi valstybės narės. Nors teisėsauga ir teisminis bendradarbiavimas yra svarbūs abiejų šalių tikslai, ekstradicija gali tapti politine derybų priemone.
Taigi, ar įmanoma ekstradicija?
Ekstradicija bus galima, tačiau dar neaišku, ar tai bus teisminis procesas, kaip yra dabar, ar diplomatinis procesas, kaip buvo iki EEAP. Bet kuriuo atveju visi, kuriems gresia ekstradicija, turėtų kreiptis į ekspertus teisininkus, kad šie padėtų jiems orientuotis neabejotinai sudėtingose taisyklėse.