Bendroji nuosavybės teisė į turtą - kokios yra jūsų galimybės?
Jei esate naujokas, galbūt žinote arba nežinote, kad turėdami nekilnojamojo turto kartu su vienu ar daugiau asmenų, turite apsvarstyti, kaip teisiškai bendrai valdyti nekilnojamąjį turtą.
Jei ketinate pirkti nekilnojamąjį turtą kartu su kitais asmenimis, svarbu užtikrinti, kad jūsų interesai būtų teisiškai apsaugoti. Yra dvi skirtingos bendrosios nuosavybės rūšys, į kurias turite atsižvelgti pirkdami nekilnojamąjį turtą kartu su kitais asmenimis: BENDROJI NUOMA ARBA BENDROJI DALINĖ NUOMA.
Svarbu skirti laiko kruopščiai apsvarstyti kiekvieną galimybę ir užtikrinti, kad pasirinktumėte geriausiai jus ir jūsų interesus apsaugantį variantą. Priimdami teisingą sprendimą dabar, galite išvengti vėlesnių sunkumų, įskaitant galimus teisminius ginčus tam tikromis aplinkybėmis, taip pat paveldimo turto mokesčius ir turto planavimą.
Galime teisiškai patarti, kas geriausiai tinka jums ir jūsų asmeninėms aplinkybėms. Vis dėlto trumpai apibūdiname dviejų bendrosios nuosavybės teisės rūšių skirtumus: - -
JUNGTINĖ NUOMA
Nuosavybės teisė kaip bendraturčiams reiškia, kad nė vienai šaliai nepriklauso konkreti turto dalis, o kiekvienai šaliai, nesvarbu, kiek jų būtų, turtas priklauso lygiomis dalimis.
Todėl, ir tai tikriausiai svarbiausia, mirus vienai iš šalių, galioja vadinamoji "pergyvenimo taisyklė", pagal kurią mirusiojo dalis automatiškai pereina pergyvenusiam savininkui ar savininkams, neatsižvelgiant į tai, ar mirusiojo testamente buvo įrašyta alternatyvi nuostata. Kiekviena šalis negali palikti turto kam nors kitam, kol galioja bendroji nuoma. Tik tada, kai lieka tik vienas išgyvenęs asmuo, jis gali palikti turtą kam nori.
Be to, kadangi nė vienai iš šalių nepriklauso konkreti turto dalis, jos taip pat negali parduoti ar perleisti savo dalies be kitos (-ų) šalies (-ių) sutikimo.
Bendroji nuoma yra įprastas variantas sutuoktiniams, kurie greičiausiai vis tiek testamentu numatytų savo sutuoktiniui ar partneriui.
Bendrąją nuomą galima nutraukti vadinamuoju "atskyrimo" būdu, kad būtų sukurta bendroji nuoma, tačiau ir šiuo atveju reikalingas visų bendrasavininkių sutikimas.
Bendroji nuoma
Nuosavybės teisė kaip bendraturčiams reiškia, kad kiekvienas savininkas turi tam tikrą nuosavybės dalį (t. y. du bendraturčiai gali turėti po 50 proc. turto). Pirkėjai ir (arba) savininkai turėtų susitarti, kokia dalis priklauso kiekvienai šaliai. Atitinkamos dalys turėtų atsispindėti akte (pvz., lygios dalys arba trečdalis vienai šaliai ir du trečdaliai kitai šaliai), ir, išskyrus labai išskirtines aplinkybes, toks pareiškimas bus privalomas.
Kai nuosavybė priklauso bendrosios nuosavybės nuomininkams, kiekviena šalis gali disponuoti savo konkrečia nuosavybės dalimi be kitų šalių sutikimo, tačiau patariame pasinaudoti teisine konsultacija, kad vėliau būtų išvengta bet kokių nesutarimų ar galimų teisminių ginčų.
Mirus bendraturčiui, mirusiojo dalis pereina pagal jo testamentą, jei toks yra, arba pagal paveldėjimo pagal testamentą taisykles, jei jo nėra. Kitam (-iems) bendraturčiui (-iams) dalis automatiškai nepereina.
Ši bendrosios nuosavybės rūšis yra idealiai tinkama norint tiksliai nustatyti, kokia dalis kiekvienam priklauso nuosavybėje. Be to, kiekviena šalis testamente gali numatyti, kad po jos mirties turtą paveldės bet kuris asmuo.
Atkreipkite dėmesį, kad tai tik bendrinis bendrosios nuosavybės rūšių paaiškinimas. Todėl, jei ketinate įsigyti nekilnojamąjį turtą kartu su kitais asmenimis, svarbu, kad kreiptumėtės individualios teisinės konsultacijos. Taip galėsite priimti teisingą, jūsų interesus ir individualias aplinkybes atspindintį sprendimą ir galėsite jaustis patogiai, nes būsite gerai informuoti apie savo turtą.