Šeimos teisės ginčai, susiję su ES
Neseniai Lenkijoje gyvenantis vienas iš tėvų mums davė nurodymus dėl globos bylos. Mūsų kliento vaikas gyveno globos įstaigoje "Trust" Šiaurės Airijoje. Motina norėjo, kad bylos nagrinėjimas būtų perkeltas į jos gimtąją šalį Lenkiją.
Iškilo teisinis klausimas, ar prašymas turi būti pateiktas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 (Briuselis IIa) 15 straipsnį, ar pagal 1996 m. Hagos vaikų apsaugos konvencijos 8 ir 9 straipsnius. Teisinis klausimas iškilo dėl "Brexit" ir aplinkybių, kai jau vykstantis procesas prasidėjo iki išstojimo datos, tačiau prašymas dėl perdavimo turėjo būti pateiktas po išstojimo datos.
Po 2020 m. gruodžio 31 d., Jungtinei Karalystei išstojus iš ES pagal Susitarimą dėl išstojimo (Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos), Šiaurės Airijoje nebetaikomas reglamentas "Briuselis IIa" (Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003) ir dabar taikoma 1996 m. Hagos vaikų apsaugos konvencija.
Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Sutartys (įskaitant protokolus ir priedus) Jungtinei Karalystei nebetaikomos nuo "Susitarimo dėl išstojimo akto" (2020 m. Europos Sąjungos (Susitarimo dėl išstojimo) aktas) įsigaliojimo dienos. Kalbant apie vidaus teisę ir kaip išsaugotą ES teisę, reglamentas "Briuselis IIa" buvo panaikintas 2019 m. Jurisdikcijos ir teismų sprendimų (šeima) (pakeitimas ir kt.) (išstojimas iš ES) reglamentais ir, kaip nurodyta pirmiau, po 2020 m. gruodžio 31 d. Šiaurės Airijoje nebebus taikomas.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. 1996 m. Hagos vaikų apsaugos konvencija bus taikoma tais atvejais, kai kils jurisdikcijos nagrinėti tarpvalstybines privatinės teisės bylas klausimų.
Ar taikomas Briuselio IIA?
Pagal Susitarimo dėl išstojimo 67 straipsnio 1 dalį iki pereinamojo laikotarpio pabaigos iškeltoms byloms, susijusioms su Jungtine Karalyste, Jungtinėje Karalystėje ir valstybėse narėse toliau taikomos ES tarptautinės jurisdikcijos taisyklės.
Susitarimo dėl išstojimo 67 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ES jurisdikcijos taisyklės taip pat taikomos "teismo procesams ar ieškiniams, kurie yra susiję su tokiais teismo procesais", net jei tokie susiję teismo procesai ar ieškiniai pradedami pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.
Situacija, kai byla buvo iškelta iki išstojimo datos, o prašymas perduoti bylą pateiktas po išstojimo datos, nėra aiški, todėl ją gali tekti patikslinti.
Briuselio IIA 15 straipsnis:
15 STRAIPSNIS
Perduoti bylą teismui, kuris yra tinkamesnis ją nagrinėti.
Išimties tvarka valstybės narės teismai, turintys jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės, gali, jei mano, kad kitos valstybės narės, su kuria vaikas yra susijęs tam tikrais ryšiais, teismas galėtų geriau nagrinėti bylą arba tam tikrą jos dalį, ir jei tai atitinka vaiko interesus:
(a) sustabdo bylą ar jos dalį ir pasiūlo šalims pateikti prašymą tos kitos valstybės narės teismui pagal 4 dalį; arba
(b) prašyti kitos valstybės narės teismo prisiimti jurisdikciją pagal 5 dalį.
2. Taikoma 1 dalis:
(a) šalies prašymu; arba
(b) teismo iniciatyva; arba
(c) kitos valstybės narės, su kuria vaiką sieja ypatingas ryšys, teismo prašymu pagal 3 dalį.
Teismo iniciatyva arba kitos valstybės narės teismo prašymu atliktam perdavimui turi pritarti bent viena iš šalių.
3. Laikoma, kad vaikas turi ypatingą ryšį su 1 dalyje nurodyta valstybe nare, jei ta valstybė narė:
(a) tapo vaiko nuolatine gyvenamąja vieta po to, kai 1 dalyje nurodytas teismas iškėlė bylą; arba
(b) yra buvusi vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta; arba
(c) yra vaiko pilietybės vieta; arba
(d) yra tėvų pareigų turėtojo nuolatinė gyvenamoji vieta; arba
(e) yra vieta, kurioje yra vaiko turtas, o byla susijusi su vaiko apsaugos priemonėmis, susijusiomis su šio turto valdymu, išsaugojimu ar disponavimu juo.
4. Valstybės narės teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės, nustato terminą, per kurį tos kitos valstybės narės teismams turi būti iškelta byla pagal 1 dalį.
Jei iki to laiko į teismus nebuvo kreiptasi, teismas, į kurį buvo kreiptasi, toliau vykdo jurisdikciją pagal 8-14 straipsnius.
1. Tos kitos valstybės narės teismai, jei dėl konkrečių bylos aplinkybių tai atitinka vaiko interesus, gali pripažinti jurisdikciją per šešias savaites nuo bylos iškėlimo pagal 1 dalies a arba b punktą. Tokiu atveju teismas, į kurį pirmą kartą kreiptasi, atsisako jurisdikcijos. Priešingu atveju teismas, kuriame byla iškelta pirmiausia, toliau vykdo jurisdikciją pagal 8-14 straipsnius.
2. Šio straipsnio tikslais teismai bendradarbiauja tiesiogiai arba per centrines institucijas, paskirtas pagal 53 straipsnį.
1996 m. Hagos konvencijos 8 ir 9 straipsniai - analogiškos 15 straipsnionuostatos:
1996 m. spalio 19 d. Konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje
8 straipsnis
(1. Išimties tvarka Susitariančiosios Valstybės institucija, turinti jurisdikciją pagal 5 arba 6 straipsnį, jei ji mano, kad kitos Susitariančiosios Valstybės institucija konkrečiu atveju galėtų geriau įvertinti vaiko interesus, gali
- prašyti tos kitos institucijos tiesiogiai arba padedant jos valstybės centrinei institucijai prisiimti jurisdikciją imtis, jos nuomone, būtinų apsaugos priemonių, arba
- sustabdyti bylos nagrinėjimą ir paraginti šalis pateikti tokį prašymą tos kitos valstybės institucijai.
(2) Susitariančiosios valstybės, į kurių institucijas galima kreiptis, kaip numatyta pirmesnėje dalyje, yra šios
a) valstybė, kurios pilietis yra vaikas,
b) valstybė, kurioje yra vaiko turtas,
c) valstybė, kurios valdžios institucijos yra gavusios prašymą nutraukti vaiko tėvų santuoką, gyventi skyrium arba pripažinti jų santuoką negaliojančia,
d) valstybė, su kuria vaiką sieja esminiai ryšiai.
(3) Atitinkamos institucijos gali pradėti keistis nuomonėmis.
(4) Institucija, į kurią kreipiamasi, kaip numatyta 1 dalyje, gali perimti jurisdikciją vietoj institucijos, turinčios jurisdikciją pagal 5 arba 6 straipsnį, jei mano, kad tai atitinka vaiko interesus.
9 straipsnis
(1) Jei 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos Susitariančiosios Valstybės institucijos mano, kad konkrečiu atveju jos turi geresnes galimybes įvertinti vaiko interesus, jos gali
- tiesiogiai arba padedant tos valstybės centrinei institucijai prašyti susitariančiosios valstybės, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, kompetentingos institucijos, kad jai būtų leista vykdyti jurisdikciją ir imtis, jos manymu, būtinų apsaugos priemonių, arba
- paraginti šalis pateikti tokį prašymą susitariančiosios valstybės, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, institucijai.
(2) Atitinkamos institucijos gali pradėti keistis nuomonėmis.
(3) Prašymą inicijavusi institucija gali vykdyti jurisdikciją vietoj susitariančiosios valstybės, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, institucijos tik tuo atveju, jeigu pastaroji institucija prašymą priėmė.
Išvados:
Susitarimo dėl išstojimo 67 straipsnis yra operatyvioji teisinė nuostata, kuria reikėtų vadovautis siekiant padaryti išvadą šiuo klausimu. Jei teisinė pozicija neaiški, nacionalinis teismas turi teisę kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą pagal SESV 267 straipsnį ("prašymas priimti prejudicinį sprendimą").
Nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, bet kuriuo atveju pareiškėjas turi teisinį pagrindą pateikti prašymą perduoti šeimos bylą kitai jurisdikcijai. Daugeliu atžvilgių 1996 m. Hagos konvencijos 8 ir 9 straipsnių nuostatos bet kuriuo atveju atitinka Briuselio IIA nuostatas.